Abraomo skreitis

Abraomo skreitis, Dievą tikinčių žmonių saugumo simbolis, nes juos globoja patriarchas. Daug romanikos ir ankstyvosios gotikos kūrinių (Moissac, Reimse, Paryžiaus Notr-Dame ir t.t.) vaizduoja biblinį protėvį, ant kelių laikantį skraistę, ant kurios tarsi maži vaikai sėdi tikratikių sielos. Nors „skreitas“ dažniausiai asocijuojasi su moteriškumu ir motinos įsčiomis, ši vėlyvoji žydų samprata apie „patriarcho skreitą“, su ypatinga pagarba rojuje laikomą, ir apie protėvį, jau žemėje apdovanojantį gausiais turtais bei palikuonimis, vis dėlto Vakarų kraštuose susilaukė ypač didelio dėmesio. Jo ryžtas paaukoti sūnų Izaoką, kad patenkintų Dievo norą, vertintas kaip Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus aukos „pirma-vaizdis“. Plg. Lozorius.