Ahasveras

Senojo Testamento Esteros knygoje taip vadintas persų karalius Kserksas I (486-465 pr. Kr.), „kuris valdė šimtą ir dvidešimt septynias sritis nuo Indijos iki Etiopijos“. Tačiau liaudies padavimuose tapo „amžinojo žydo“ paveikslu, įkūnijančiu savąją išblaškytą tautą ir pasmerktu klajoti po įvairias žemės šalis. Pasak krikščionių, tokia lemtis jį ištiko po to, kai vienas Jeruzalės kurpius kadaise kryžiaus keliu einančiam Kristui beširdiškai nesutikęs leisti pailsėti ant suolo, todėl ir buvęs pasmerktas klajoti po pasaulį iki Paskutinio teismo dienos. Kai miškakirčiai Tirolyje kirviu nutašo kryžiaus apačią, privalo pagal paprotį parūpinti ir poilsio vietą ramybės neturinčiam klajūnui (pasak kitos versijos, vietoj „laukinio medžiotojo“ čia persekiojama „medžio moteriškaitė“ — moteriškoji miško gamtos dvasia).