Beždžionė

Įvairios Afrikos ir Pietų Azijos beždžionių rūšys žinotos ir antikos graikams bei romėnams (gr. pithekos, lot. simia), jas progai pasitaikius dresuodavo „teatro vaidinimams“. Žodis „beždžionė“ turėjo niekinamą atspalvį, simbolizavo piktavališkumą ir bjaurią išvaizdą. Tačiau dažnai beždžionės laikytos namuose kaip egzotiški gyvūnai. Liaudis tikėjusi, kad turintis beždžionės akį žmogus gali tapti nematomas, o beždžionės šlapimu ištepus priešo duris galima sukelti jo bičiulių neapykantą. — Senovės Egipte į beždžiones (markatas ir ypač pavianus) žiūrėta su pagarbia baime; Nubijos gentys jas privalėjo atnašauti kaip duoklę, o apie pačias beždžiones buvo sakoma, kad jos suprantančios žmonių kalbą ir esančios nuovokios tarsi kokie žmonių mokiniai. Pavianų klyksmai prieš aušrą laikyti dievobaimingų gyvūnų malda kylančiam iš už horizonto Saulės dievui. Išminties dievas Totas (Tjehuti), nors dažniausiai vaizduotas su ibio galva, bet kai kada ir kaip senas išmintingas pavianas, sėdintis už svarbius tekstus rašančių raštininkų nugarų ir prižiūrintis jų darbą. - Ir senovės Indijoje beždžionė laikyta šventa bei neliečiama, ypač garbintas beždžionių dievas Hanumanas, kuris „Ramajanoje“ vaizduojamas galingu Ramos pagalbininku bei jo ministru. Jis galybės, ištikimybės ir pasiaukojimo simbolis. Nors indų valstiečiai kenčia dėl beždžionių antpuolių, jie mielai švenčia Hanuman - Džajanti, Hanumano gimtadienį. - Didelė pagarba beždžionėms teikta ir Kinijoje. Pietų Kinijos ir Tibeto šeimos didžiuojasi kilusios iš beždžionių protėvių, kurie pagrobę moteris ir su jomis susilaukę vaikų. Ypač išgarsėjo beždžionė Sun Ukung, kuri lydėjo į Indiją budistų piligrimą Hsiuantsangą ir kelionės metu nuveikė didžių žygdarbių bei prikrėtę daug išdaigų. Dažnai beždžionė vaizduojama laikanti „ilgaamžiškumo persiką1. Dėl vienodo skiemenų sąskambio beždžionė pušyje arba beždžionė ant žirgo reiškia palin- kėjimą pasiekti aukštos padėties visuomenėje. Kinų Zodiake beždžionė yra devintasis ženklas. — Beždžionė vienas kalendoriaus simbolių ir senovės Meksikoje, nors valdo tik 11-ąją dieną (actekų - Okomatli, majų — Ba’tz). Beždžionė laikoma šokių dievybe, šio ženklo gimusieji tapsią sukčiais, išdaigininkais, šokėjais ar dainininkais. Senovės Meksikoje dėl nevisiškai aiškių priežasčių beždžionė buvo simboliškai susijusi ir su vėju. Pagal senovės meksikiečių mituose skelbiamą periodinę pasaulio žūtį antroji era arba „Saulė“, vėjuota saulė, pasibaigsianti niokojančiu viesulu, o šios eros žmonės pavirsią beždžionėmis. Krikščioniškojoje pasaulėžiūroje beždžionė yra neigiamas įvaizdis, kaip žmogaus karikatūra ar būtybė, simbolizuojanti tuštybę (beždžionė prieš veidrodį), godumą ir gašlumą. Grandinėmis surakinta beždžionė simbolizuoja sutramdytą velnią. Beždžionė įsivaizduojama kaip nešvankaus, amoralaus, taip pat pernelyg smalsaus žmogaus alegorija, taip apie ją rašoma ankstyvosios krikščionybės veikale „Physiologus“. Čia ji pavaizduota kaip piktavalė, bet viską mėgdžioti mėgstanti būtybė. Medžiotojas pasitrina akis klijais ir pasislepia; beždžionė nulipa nuo medžio ir „beždžioniaudama“ užsiklijuoja sau akis, tada ją galima lengvai pagauti su kilpa. „Taip mus medžioja didysis medžiotojas velnias. Jis ... atneša nuodėmių klijus, apakina akis, padaro aklą žmogaus dvasią, meta didelę kilpą ir pražudo žmogaus kūną bei sielą.“ — Psichoanalizėje beždžionė reiškia netikrumą bei abejones dėl savo vaidmens, taip pat simbolizuoja begėdiškumą. Pagal psichoanalitinę interpretaciją, susapnuota beždžionė reiškia tokio pobūdžio „antropomorfiškumą, kuris dar nėra žmogiškumas“, nors trokšta šios pakopos pasiekti; „kas ją sapnuoja, priartina galimybę iškilti iš paniekintųjų“ (Aeppli). - Pastaraisiais metais labai susižavėta trijų beždžionių skulptūromis, kurios tupi užspaudusios burną, akis ir ausis. Populiariai aiškinama, kad esą geriausia nieko nekalbėti, nematyti ir negirdėti. Toks aiškinimas klaidingas, nes iš tikrųjų tai reiškia „nekalbėti, nematyti ir nesiklausyti nieko pikto“. Iš pradžių taip turėję elgtis žyniai, kurie gautas iš dievų žinias perteikinėjo žmonėms. Kad apsisaugotų nuo pavojų kelionėje pas dievus, jie turėjo įsivaizduoti esą akli, kurti ir nebylūs kaip šios beždžionės. Japonijoje vienodai skambantis žodis „sąru“ reiškia ir „beždžionę“, ir „nieko nedaryti“, tai turi simbolizuoti sąmoningą blogų poelgių atsižadėjimą.