Ar išsipildys Majų pranašystės?

Daugelio prognozuojama pasaulio pabaiga – 2012 metai. Ją išpranašavo majai, kurie tikėjo, kad laikas yra cikliškas. Jie manė, kad laikas ir įvykiai kartojasi, tad žinodami praeitį, galės numatyti ir ateitį. Suprasdami laiką, majai tikėjosi įgauti galios tvarkyti šį pasaulį. Meksikos majai buvo puikūs matematikai. Jie žymiai giliau suvokė laiką ir erdvę nei mes. Nežiūrint į majų kalendoriaus senumą, jis yra stebėtinai tikslus. Pagal šiuolaikinius apskaičiavimus saulės metų trukmė yra 365,2422 dienos, kai tuo tarpu majai ant savo piramidžių viršūnių suskaičiavo 365,2420 dienos. Stebėtinai mažas skirtumas - tik dvi dešimtys tūkstantųjų dalių. Ir tai paskaičiuota prieš tūkstančius metų, neturint šiuolaikinių prietaisų. Saulės ciklų paslaptys Majai buvo ne tik astronomai, bet ir astrologai. Jų manymu, visi dangaus kūnai turėjo daryti poveikį žmonių likimui, o svarbiausias jų - Saulė. Majai paskaičiavo, kad nuo žmonių sutvėrimo momento, jau esame nugyvenę keturis Saulės ciklus. Dabar gyvename penktosios Saulės epochoje. Pasak majų, visos keturios ankstesnės kultūros žuvo didžiųjų kataklizmų metu ir tik nedaugelis liko gyvų, kurie ir papasakojo ainiams, kas nutiko. Pirmasis Saulės ciklas truko 4008 metus. Tuomet buvo sukeltas Žemės drebėjimas (ar tai nepanašu į dinozaurų išnykimo teoriją?). Antrasis egzistavo 4010 metų, po kurio ėmė siausti vėjo ir galingų ciklonų virtinė. Trečiasis Saulės ciklas truko 4081 metus. Po šio laikotarpio civilizacija buvo nušluota ugninio lietaus, kuris pasipylė iš didžiulių vulkanų kraterių. Ketvirvirtasis truko 5126 metus, kai žmonija buvo sunaikinta gigantiško potvynio metu (ar tai nebus Atlantidos žlugimas?). Penktąją Saulės epochą majai praminė „Judesio Saule“, kadangi, kaip įsivaizduoja indėnai, šią epochą sunaikins Žemės judėjimas, nuo kurio viskas žus. Mokslininkai, analizuodami mitus apie keturių Saulių žūtis, atranda tiesiogines analogijas su gamtinėmis katastrofomis. Penktoji Saulė jau labai sena ir yra prie savo ciklo pabaigos Kada tokiu atveju reikia laukti didžiųjų Žemės judėjimų, kurie sunaikins Penktosios Saulės epochą? Atgal į gamtą Majai žinojo, kad Žemė sinchronizuosis su Visata 2012 metais. 2012 metais mes būsime pasiekę visišką laiko, tokio, kokį mes jį dabar suprantam, žlugimą ir žmonijos perėjimą į poistorę. Viena iš kalendoriaus įžvalgų yra Harmoningo Susiliejimo Pranašystė. Ji skelbia, kad Materializmo Amžius baigsis 2012 metais ir mes vėl grįšime prie Gamtos, kad išgelbėtume save, planetą, biosferą. Pripažinkime sau, kad dėl pastaruoju metu Žemę kankinančių nelaimių skaičiaus didėjimo, žmoniją pradėjo persekioti pasaulio pabaigos grėsmė. Daugelis apokalipsės scenarijų sukurta žmogaus rankomis, kad jas išgyventume, vertėtų susipažinti su jomis, nes manoma, jog pasaulis gali būti sunaikintas tiek didžiulę erdvės dalį apimančio kataklizmo, tiek dėl kokios nors vietinės katastrofos. Bombardavimas iš kosmoso Mūsų planetai gresia pavojus iš dangaus - taip kalba mokslininkai. Nežinia, kada Žemę kliudys asteroidas arba kometa, bet tai neva tikrai įvyks. Tai liudija ir prieš 65 mln. metų į Žemę kritęs garsusis asteroidas, kuris ir buvo dinozaurų išnykimo priežastis. Įsivaizduokime, kaip 10 kilometrų skersmens sateroidas, lėkęs 20 km/s greičiu, pliumptelėjęs į Meksikos įlanką, joje išrausia skylę 20 kartų gilesnę už Didįjį kanjoną. Iš ką tik užsivėrusio kraterio plūsteli potvynio banga. Gaisrai nusiaubia Šiaurės ir Pietų Amerikas, o tonos į atmosferą išmestų teršalų uždengia Saulę ir Žemę, pasmerkia metais trunkančiai tamsai ir šalčiui. Tokio dydžio asteroidų pasitaiko kas 100 000 metų, tačiau ir kilometro skersmens asteroidas gali sunaikinti visą civilizaciją. Kilometro dydžio asteroidas, kritęs į vandenyną, sukeltų 15 km aukščio bangas, kurios akimirksniu suniokotų didiulius sausumos plotus. Išlikusiems gyviems reikės patirti Žemės drebėjimus, gaisrus ir rūgščius lietus. Svarbiausias mokslininkų uždavinys sukurti Žemės apsaugos sistemą, kuri pajėgtų surasti į mus skriejačius dangaus kūnus ir spėti pakeisti jų skriejimo trajektoriją taip, kad mūsų civilizacija išvengtų aukščiau aprašytų katastrofų scenarijų. Branduolinis karas NASA ir Prancūzijos tiriamojo projekto ataskaitoje pateikti faktai rodo, kad prieš 25 tūkstačius metų mūsų planeta pergyveno branduolinį karą. Mokslininkams pavyko apytiksliai įvertinti sprogimo galią, kuri sudaro 500 tūkst. tonų trotilo ekvivalento. Žinant, kad Hirosimoje buvo numesta 20 tūkst. tonų trotilo ekvivalento užtaisas, galima įvertinti, kokia galinga buvo praeityje vykusi ataka. Sprogimas buvęs toks galingas, kad išjudino Pasaulinį vandenyną, sukėlė jo sūkurius, kurie privertė Žemės planetą suktis greičiau. Mokslininkų teigimu, galėjo pakisti net Žemės sukimosi apie savo ašį greitis. Pasaulis kelis kartus buvo per plauką nuo branduolinio karo. Potencialiomis atominėmis bombomis yra ir branduolinės jėgainės. Branduolinis karas, nesvarbu, kur jis vyktų, turėtų katastrofiškų padarinių visai planetai. Netgi dviejų nedidelių valstybių branduolinis konfliktas gali nusinešti 55 milijonus gyvybių. Didelės atominės bombos sprogimas sukeltų didžiulį dūmų ir pelenų sluoksnį stratosferoje, neleidžiantį Saulės spinduliams pasiekti Žemės paviršiaus. Planetoje atvėsus orui, prasidėtų branduolinė žiema. Atsitiktų panašiai, kaip pataikius į Žemę dideliam kosminiam kūnui, tik dar prisidės žudanti radiacija. Branduolinis karas yra visuotina grėsmė, kurios būtina išvengti bet kokia kaina. Epidemijos Nuomonė, kad infekcinės ligos ir jų sukeltos epidemijos liko praeityje yra tik mitas. Infekcinės ligos kasmet pražudo apie 57 mln. Žmonių - tai sudaro 26 proc. visų mirties atvejų. Paukščių gripas, AIDS, vaistams atspari tuberkuliozė ir pneumonija puola su nauja jėga. Mokslininkai, išanalizavę epidemijų protrūkius, nustatė, kad daugiau nei 60 proc. epidemijų, pasideda nuo sukėlėjų „persikraustymo“, t.y., gyvūnus užkrečiantys virusai staiga ima pulti žmones (tarp jų ir ŽIV). Naujų virusų ir bakterijų atsiradinas yra surištas su pasaulio atšilimu, miškų kirtimu. Žmonių susitelkimas miestuose tik stiprina žmonių ir mikrobų kontaktus. Šiuo metu grėsmingiausiai atrodo AIDS. Manoma, kad šiuo metu pasaulyje ŽIV užsikrėtę arba serga AIDS nuo 36 iki 45 mln. žmonių. Šiukšlės Niekas nežino, kiek šiukšlių sukuria žmonija. Karts nuo karto kyla triukšmas, kai atliekų krūvos užverčia didžiuosius miestus. Bet šiukšlėmis yra visos civilizacijos paliekamos atliekos: trąšos vandenyje, freonai ore, degėsiai, smogas ir t.t. Nuodingos substancijos yra ore, kuriuo kvėpuojame, maiste ir gėrimuose, kuriais maitinamės kasdien. Ypač kenksmingi yra dioksinai ir furanai, nuodingi junginiai, atsirandantys degant plastikams. Jų koncentracijos paprastai būna nedidelės, tačiau jos kaupiasi organizme ir sukelia sunkius apsinuodijimus, skatina navikų atsiradimą. Aplinkos tarša verčia išnykti atskiras gyvybės formas ir pablogina žmogaus buities sąlygas. Apie tai visi žino ir daug kalbėti neverta. Bėda tame, kad nežinome, kokia yra aplinkos užterštumo riba, kurią peržengus, aplinka nebeišlaikys ir “sprogs”. Vandens, o ypač vandenynų, tarša sukelia planktono žūtį, o jis pagamina apie 70 proc. planetos deguonies. Demografinė bomba Bendras visų paminėtų pasaulio pabaigos pasiekimo būdų vardiklis yra demografija. Planetą į tokią būseną atvedė didžiausia iš iki šiol buvusių žmonių bendruomenė. Nors dabar kasmet žmonija išauga “vos” 90 milijonų, nors mus kankina epidemijos, civilizacijos ligos ir kataklizmai, nors trūksta maisto ir vandens, mūsų vis daugėja. Naujausioje JTO demografinėje ataskaitoje yra prognozuojama, kad iki 2050 mūsų bus trečdaliu daugiau; prie kiekvienos dabar gyvenančios žmonių poros prisidės dar vienas žmogus. Pasaulis bus tankiau gyvenamas, vargingesnis, skirtumai pagilės, o masinės migracijos, ieškant geresnio gyvenimo, taps kasdieniniu reiškiniu. Daugiausiai gyventojų bus Indijoje (1,8 mlrd.), bet išsivysčiusiose šalyse gyventojų mažės. Italų bus ketvirčiu mažiau, panašiai sumažės ir rusų, o ukrainiečių sumažės net 40 proc. Išsivysčiusiose šalyse 1,2 mlrd. gyventojų lygį pavyks išlaikyti tik imigracijos dėka. Afrikos gyventojų padaugės iki 2 mlrd. ir tai bus triskart daugiau nei Europos gyventojų. Vyks galinga migracija iš neturtingų Pietų į turtingąją Šiaurę, ją lydės etniniai konfliktai, imigracinės politikos griežtinimas, ksenofobijos augimas, turtingosios šalys bus apgultos skurdo jūros. Demografinis prieaugis gali paaštrinti visų negatyviųjų civilizacijos pasekmių pasireiškimus. Atrodytų, kad Žemėje jau šiandien per daug žmonių ir reiktų pradėti savotišką “demografinį nusiginklavimą” - žmonių skaičius palaikymą esamame lygyje. Dėl daugelio priežasčių to padaryti nėra įmanoma. Nors yra kalbama, kad Žemėje yra pakankamai ir vietos , ir maisto, kasmet milijonai žmonių miršta badu. Kiekvienam iš išvardintų pasaulio pabaigos scenarijų galime suskaičiuoti tam tikrą tikimybę. Bėda tame, kad civilizaciniai faktoriai veikia visi kartu, visi jie draugiškai graužia šaką, ant kurios sėdi žmonija. Plika akimi matyti, kad išeities nėra, nes, visų pirma, nėra netgi bendro sutarimo apie tų grėsmių egzistavimą ir, antra, nėra pasaulinės valdžios, galinčios priversti žmoniją laikytis tam tikrų, išlikimui būtinų taisyklių. Panaši prievarta daugelyje šalių būtų pripažinta įsikišimu į jų vidaus reikalus. Blogos situacijos priežastis yra labai paprasta: 25 proc. Žemės gyventojų sunaudoja 70 proc. jos resursų. Turtingosios šalys niekuomet nesutiks pakeisti padėtį, o neturtingosios yra per daug silpnos, kad tai padarytų. Nesunku paskaičiuoti, kad norint, jog Amerika ir Bangladešas gyventų tokiame pat auštame lygyje, prireiktų beveik trijų tokių planetų kaip Žemė, o mes ją turime tik vieną. Autorė Raminta Simanavičiūtė