Dovydas

Dovydas — tai ne tik žydų istorijos asmenybė, bet ir svarbi simbolinė figūra mene. Jis gyveno X a. pr. Kr., buvo karaliaus Sauliaus ginklanešys bei arfininkas, o vėliau pats tapo Judėjos ir Izraelio karaliumi, užkariavo Jeruzalę ir pavertė ją savo valstybės centru. Jo pergalė prieš milžiną Galijotą padarė jį šėtoną įveikusio Kristaus tipologiniu provaizdžiu, o sugebėjimas skambinti arfa — karališkųjų muzikantų prototipu, jo atvaizdai kai kada primena ir antikos laikų Orfėją. Tai lėmėjo sukurtos kupinos poetinio įkvėpimo psalmės, viduramžiais ši Biblijos knyga buvo daugiausiai skaitoma ir perrašinėjama. Dovydas išpranašavęs Išganytojo nukryžiavimą: „Ai, mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?“ (Psalmynas 22,2), todėl kai kada piešiamas ir nukryžiavimą vaizduojančiuose paveiksluose. „Iš Dovydo namų“ turėjęs kilti ir Mesijas, todėl krikščionybėje tikėjimas Jėzumi kaip „Dovydo sūnumi“ tapo svarbiausia religine nuostata.