Drakonas

Drakonas daugelio tautų pasaulėžiūroje teikia gausios medžiagos simboliniams vaizdiniams. Visur jis įsivaizduojamas kaip reptilija, kai kada primenanti sparnuotą krokodilę arba milžinišką gyvatę. Nuorodos į kitados realiai egzistavusius „drakonus“ — mezozojaus eros dinozaurus neturi pagrindo pirmiausia todėl, kad jie nebuvo žmonių bendraamžiai, nes žemėje išmirę maždaug prieš 100 milijonų metų. Pasak E. Dacquė teorijos, tai galėję būti pirmykščiai seniausios praeities žmonijos prisiminimai, kuriuose turėję užsikonservuoti dinozaurų vaizdiniai. Pasaulio kūrimo mituose drakonai paprastai vaizduojami kaip nuožmios pirmykštės būtybės, kurias turi įveikti dievai. Vėliau drakonų naikintojų vaidmenį perėmė herojai ir kilmingų giminių protėviai (gaivalingą gamtos pasaulį nugalintys didžiai dvasingi žmonės). Pergalė prieš drakoniškas būtybes pasakose ir sakmėse tampa herojų išbandymu, nugalėję jie laimi lobius arba išvaduoja pagrobtą karaliaus dukterį. Šia prasme drakonas simbolizuoja laukinį žvėriškumą, kurį gali įveikti tik disciplinuota jėga. Krikščionių simbolikoje drakonas laikomas velniavos arba šėtono Liuciferio įsikūnijimu, jį nugali arkangelas Mykolas ir nutrenkia į pragaro gelmes. Todėl drakonai dažnai susiję su ugnies elementu ir vaizduojami spjaudantys liepsnas. Ne visada jie laikomi tik pirmapradžio chaoso išperomis, kurias gali sunaikinti tik sutelktos dvasios bei kūno jėgos. Priešingai negu ši Vakarų šalių samprata, Rytų Azijoje drakonas dažniausiai simbolizuoja laimę, nes gali suteikti nemirtingumo gėrimą. Kinų pasaulėžiūroje jis atstovauja Jang pradą [In ir Jang), taip pat vaisingumą, derlingumą ir aktyvumą, todėl dekoratyviniame mene atlieka apsaugos nuo demonų funkciją. Daugelyje sakmių ir pasakų drakonai atlieka svarbiausią vaidmenį, o vaizduojamajame mene bei dailės dirbiniuose tampa net vyraujančiu motyvu. Drakonų skaičius ant senovės Kinijos generolų brokato apdarų buvo tiksliai reglamentuotas, devyni drakonai galėjo puošti tik imperatoriaus drabužį. Nuo Chanų dinastijos (206 pr. Kr.-220 po Kr.) žydrai žalias drakonas (lung) laikytas imperatoriaus simboliu, kinų Zodiako penktojo ženklo globėju ir simbolizavo Rytus, saulėtekį bei pavasarinį lietų, baltasis drakonas valdė Vakarus ir mirtį. Pasak liaudies tradicijos, žiemą drakonai gyveną po žeme, bet antrą mėnesį išlendą į viršų ir tada sukelią griaustinį bei pirmąjį lietų. Todėl antro mėnesio antrą dieną rengiama drakono šventė su fejerverkais. Dekoratyviniame mene dažnai vaizduojami du drakonai, žaidžiantys su perlu (griaustinio kamuoliu), taip jie sukelia apvaisinantį lietų. Ir Japonijoje drakonas įkūnija lietaus dievą; todėl bronziniai drakonai prie šventyklų atstoja trykštančio vandens latakus. Afrikoje ir naujajame pasaulyje, priešingai, nepastebėta jokios ryškesnės drakonų simbolikos. Senovės Meksikoje težinomi mitinių gyvačių ir aligatorių išraiškingi simboliniai paveikslai.