Drugelis

Drugelis, simbolinis gyvūnas daugelyje kultūrų, viena vertus, įprasmina gebėjimą keistis ir grožį, kita vertus — džiaugsmo trumpalaikiškumą. Viena į kitą pereinančios būsenos stebuklas, tingaus vikšro, neaiškios lervos tapsmas švelnaus grožio drugeliu stipriai veikė žmogų, kėlė asociacijas su savo paties dvasiniu virsmu ir teikė vilties išsilaisvinus iš žemės nelaisvės pakilti į amžinosios aukštybės šviesą“ (E. Aeppli). Dėl šios priežasties drugelis vaizduotas ant senųjų antkapinių akmenų. Kaip nurodo drugelio graikiškasis pavadinimas psyche, jis — kaip ir paukštis — yra „sielos gyvūnas“. Gebėjimas laisvai „pleventi“ priartina jį prie elfų, genijų ir erotų (amoretų). Panašios į elfą būtybės, sapnų ir fantazijų padarai, dažnai vaizduojami su drugelio sparnais, taip pat kaip ir miego dievas Hipnas (Somnus). Rojaus paveiksluose siela, kurią Kūrėjas įpučia į Adomo kūną, vaizduojama su tokiais sparnais. Japonijoje drugelis simbolizuoja jauną moterį, o du šokantys drugeliai daro užuominą į šeimyninę laimę. Kinijoje sparnuotas padaras yra įsimylėjusio jaunuolio, siurbiančio iš (moteriškų) gėlių ir žiedų, simbolis, tačiau mirusi mylimoji gali pakilti iš karsto kaip drugelis. Kartu su slyva jis simbolizuoja ilgą gyvenimą ir grožį, tačiau žodžių žaismas (tieh - septyniasdešimt, hu-tieh — drugelis) rodo norą gyventi 70 metų (dažnai vaizduojant kartu su kate, mao — aštuoniasdešimt). Senovės Meksikoje drugelis priklauso vegetacijos dievo Sočipillio atributams, kartu jis plevenančios ugnies simbolis ir siejamas su saule (drugelis actekiškai papalotl — skamba panašiai kaip lot. „papilio“). Su akmeniniais peiliais (icli) apkraštuotas drugelis yra deivė Icpapalotla, spindinčių žvaigždžių nakties dvasios ir kartu per gimdymą mirusių moterų sielų simbolis. - Vienas japonų eilėraštis poetiškai nusako liūdesį dėl prarastų džiaugsmų kaip atsakymą į posakį „Nukritę žiedai niekada nebegrįžta atgal ant šakos“: „Aš maniau, kad žiedai sugrįžo ant šakos, — tačiau ak, tai buvo tik drugelis“.