Fama
Fama, alegorinė simbolinė senovės romėnų poezijos būtybė, kilusi iš graikų deivės Femos (Hesiodas). Ji įkūnija nepažabojamus gandus, daugiausia blogą žmogaus reputaciją, o Ovidijus ją vadina neatskiriama tiesos ir melo pasiuntine.
Vergilijaus aprašyta Fama - tai šiurpi būtybė, nepaliaujamai plepanti daugeliu liežuvių. Vaizduojamajame mene paprastai ji būna su sparnais, padedančiais greičiau skleisti gandus, ir su trimitu, kuriuo ši „trimituoja“ ir kas tikra, ir kas melaginga.
Raktažodžiai:
Simbolių reikšmės
0 komentarai(-ų).