Bioritmai. Kada tau sekasi?

Jau Hipokratas pastebėjo, kad žmogaus nuotaika, sugebėjimas mąstyti bei fizinė būsena kinta cikliškai. Tam tikru laiku mūsų emocijos šėlsta, intelektinė veikla būna labai aktyvi, o kartais pasyvi. Žinodami savo bioritmus galime nustatyti, kurią dieną mums seksis, o kurią ne... XX a. pradžioje amerikiečių gydytojas Vilhelmas Flisas pastebėjo ritmus, būdingus pacientų būsenai. Tyrimų metu jis stebėjo fizinės, emocinės ir intelektualines būsenos aktyviąsias ir pasyviąsias fazes, rašo injan.com. V. Flisas nustatė šių būsenų trukmę ir įvedė bioritmų sąvoką - fizinis ciklas kartojasi kas 23 dienos, emocinis - kas 28, o intelektualinis - kas 33 dienos. Vėlesni stebėjimai, atlikti kitų sričių specialistų, šiuos rezultatus patvirtino. Nuo tada visiems bioritmų skaičiavimams, taip pat ir specialioms kompiuterinėms programoms, taikomos šios ciklų trukmės. Bioritmų principas yra taikomas įvairiose srityse - valstybinių institucijų veikloje, pramonės ir medicinos srityse. Remiantis bioritmais galima apskaičiuoti nelaimingų atsitikimų tikimybę ir padidinti darbo našumą. Bioritmus galima taikyti, siekiant pagerinti santykius su draugais, sveikatą ar tiesiog norint sulaukti sėkmės meilės fronte, moksle, versle, padaryti karjerą. Bioritmų reikšmė Bioritmai prasideda vos žmogui gimus. Grafiškai pavaizdavę bioritmus, gautume kelias cikliškai pasikartojančias sinusoides. Bioritmai lemia mūsų fizinę, emocinę bei intelektualinę savijautą. Tai yra atitinkamus mūsų sugebėjimus, nuotaikas pajėgumą tam tikrais laiko tarpais. Bioritmai skaičiuojami, remiantis žmogaus gimimo data. Emocinis ciklas Šis ciklas kartojasi kas 28 dienos ir valdo mūsų jausmus bei temperamentą - psichologinę būseną. Kai šios būsenos sinusoidė teigiama, žmogus yra žavingesnis, kūrybiškesnis, artistiškesnis bei jausmingesnis, jautresnis aplinkai. Sinusoidės grafikui nusileidus žemiau nulio, žmogus dažniau būna nusiminęs, lengvai pažeidžiamas, linkęs į depresiją. Fizinis ciklas Jis pasikartoja kas 23 dienos ir valdo mūsų energiją, gyvybingumą, tonusą, iniciatyvą, fizinį darbingumą bei kitas fizinės veiklos sritis. Kai fizinės būsenos sinusoidė teigiama, žmogus jaučiasi gerai, jo sveikata, imunitetas sustiprėję, atsiranda energingumas ir atsparumas ligoms. Jei ši sinusoidė neigiama, jis jaučiasi pavargęs, yra kur kas mažiau atsparus įvairioms negandoms. Intelektualinis ciklas Ciklas kartojasi kas 33 dienas ir valdo mūsų protinę veiklą. Kai šio ciklo sinusoidė teigiama, žmogus gali sparčiau mąstyti, spręsti problemas, gerai atlikti įvairius testus, lengvai sukaupti dėmesį ir įsiminti faktus. Šio ciklo sinusoidei nusileidus žemiau nulio, asmuo sunkiai susikoncentruoja, sutelkia dėmesį, prastai įsimena informaciją, jis linkęs priimti netinkamus skubotus sprendimus. Energetinis disbalansas Ypač svarbios tos dienos, kai sinusoidė kerta nulinę ašį, kai teigiamą būseną keičia neigiama arba atvirkščiai. Tokios dienos vadinamos kritinėmis. Tai pavojingiausias laikas, mat tada žmogaus gyvybinę sistemą galima lengvai išbalansuoti - gresia nenumatyti įvykiai ir įvairūs nemalonumai. Labai atsargiems reikėtų būti tomis dienomis, kai nulinę ašį kerta dvi ar net trys bioritmų sinusoidės. Žmogui, norinčiam išvengti nenumatytų rūpesčių, tomis dienomis patartina elgtis ypač atsargiai. Žinoma, apie šias dienas geriau susižinoti iš anksto. Be abejonės, bioritmai nenumato ir nepaaiškina įvykių sekos, tačiau jie gali patarti, kaip elgtis konkrečiu atveju. Pavyzdžiui, kai kurie gydytojai, remdamiesi bioritmais, planuoja operacijas, sporto treneriai, atsižvelgdami į komandos narių bioritmus, sudaro individualias treniruočių programas ar komandos sudėtį varžybų metu. Japonų darbdaviai, atsižvelgdami į darbuotojų ritmus, skiria juos skirtingo sudėtingumo užduotims atlikti. Yra nustatyta, kad 80% incidentų JAV vidaus oro linijose kilo tada, kai lėktuvo piloto ar antrojo piloto būsenos buvo neigiamos arba kritinės. Tikėti ar netikėti? Rimto mokslinio pagrindo bioritmų teorijai nėra. Ji daugiausia remiasi numerologija, Forerio efektu ir pan. Bioritmų teorija buvo tikrinta eksperimentais ir ji nepasitvirtino. Tačiau bioritmų šalininkai nenustojo tikėti šiuo atradimu. Buvo sugalvota daugybė „ad hoc" hipotezių. Viena komiškiausių - kad kai kurie žmonės neturi bioritmų, vieni periodiškai, kiti visą laiką. Taip bet kokio eksperimento nesėkmę galima paaiškinti tuo, kad subjektas buvo „aritmiškas". Žinoma, tikėti bioritmais ar ne - žmogaus asmeninis reikalas. Tikrai niekas negalės nubausti vieno ar kito pareigūno už tai, kad jis nesivadovavo savo bioritmų padėtimi ir priėmė nevykusį sprendimą. Vis dėl to į bioritmus atsižvelgti reikėtų, kaip ir kaupti bei analizuoti įvairią informaciją. Be abejo, mūsų gyvenimui bei veiklai įtakos turi ne tik vidiniai bioritmai. Žmogaus veiklą lemia ir kiti reiškiniai, taip pat ir kitų asmenų ciklai. Tad priimant įvairius sprendimus bioritmus galima vertinti tik kaip rekomenduojamo pobūdžio informaciją. Tačiau juk atsarga gėdos nedaro... Šaltinis: Delfi.lt