Kvadratas

Kvadratas, dažnai dar vadinamas „keturkampiu“ (gr. tetragon), geometrinis simbolis, išreiškiantis žmogaus orientaciją erdvėje, kai gyvenamoji sfera orientuojama pagal pasaulio kryptis ir jų antgamtinius globėjus, nustatant „keturgubas vietas“. Kvadratu, kaip ir kryžiumi, pirmiausia siekiama susiorientuoti chaotiškame pasaulyje, pasitelkus kryptis ir koordinates. Kvad- ratūrai būdingas toks tvarkos principas, kuris, regis, įgimtas žmogui ir dualinėje sistemoje priešstatomas ratui, priklausančiam dangiškajai sferai. Legendinė „skritulio kvadratūra“ (iš tikrųjų: troškimas pakeisti ratą tokio pat ploto kvadratu pasitelkiant geometrinius įrankius) simbolizuoja norą idealiai suderinti abu elementus: „dangiškąjį“ ir „žemiškąjį“ (lot. coincidentia oppositorum). - Pagal kvadratinius planus pastatyta daug šventyklų, kurių pakopos turėjo simbolizuoti kosminį kalną, pvz., šventykla Angkore Kambodžoje. Kvadratą susiejant su ratu, remtasi statant dangaus šventyklą Pekine arba Borobudurą Javoje. Ir įsivaizduojami miestai, pvz., „dangiškoji Jeruzalė“ Apreiškime Jonui arba J.V.Andreäso „Christianopolis“ (XVII a.), vaizduoja tokį idealų miesto tipą; vadovaujantis šiuo principu buvo statomi ir senovės romėnų miestai, padalyti vienodais kvadratais. Remdamiesi žmogų atitinkančiu kosmoso vaizdu, kurio centre stovi dangaus stulpas (pasaulio ašis), senovės kinai, persai ir Tarpupio gyventojai žemę įsivaizdavo esant kvadratinę, senovės Indijoje ji vadinta „chaturanta“ (keturgale). Pagal senovės Kinijos tradiciją, kitados iš Hoangho iškilo „upėsplanas“ (ho-t’n), tai buvo į devynis laukus padalytas kvadratas — kosmologinis „magiškasis kvadratas“. Tokie kvadratai senovėje sudarinėti įvairiai kombinuojant raides bei skaičius, galutinė jų suma arba savo nuožiūra pasirinktų raidžių deriniai simbolizuodavo darną su pasaulio kūrimo dėsniais. Žaidimuose taip pat orientuojamasi į keturių krypčių pasaulio vaizdą, pvz., senovės meksikiečių patolli arba šachmatuose. Dar ryškiau tai pastebima žaidime „Malūnas“, jį sudaro trys koncentriškai vienas į kitą įbrėžti kvadratai su jungiamaisiais takeliais. Tokių raižinių randama ant uolų Alpių regione (Austrija, Italija), Prancūzijoje, Anglijoje (Meno sala), Balkanuose, Afganistane (Pamyro sritis), taip pat priešistorinėje keramikoje (Villanova ir Este kultūrose Italijoje), taip pat ant Beotijos stabų figūrų. Jie randami ne tik ant horizontalių paviršių, bet ir ant stačių sienų, todėl ne visada naudoti kaip „žaidimo lentos“. Simbolinė jų reikšmė neginčijama, ją galima suvokti tik drauge su kitomis senovės kosmogramomis. - Indų budistų meditacijos ženklai mandalos jungia ratą, simbolizuojantį nušvietimą (bodhi), ir kvadratą, orientuotą į bendruomenę (sangha), abu jie sudaro harmoningą vientisą figūrą (jantrą).