Mėlyna spalva

Mėlyna spalva dažniausiai simbolizuoja visa, kas dvasinga. Priešingai raudonai spalvai, ji veikia „šaltai“ ir daugumą žmonių nuteikia apmąstymams. Psichoanalitikai ją sieja su „dvasine atgaiva, švelnia, lengva ir susimąstymo kupina būsena“. Tai dangaus spalva, kuri senovės Egipte asocijavosi su dangaus dievu Amonu. G. Heinz-Mohras mėlyną vadina „giliausia ir nematerialiausia spalva, tiesos mediumu, skaidruma, virstančia tuštuma: ore, vandenyje, kristale ir deimante. Be to, tai dangaus skliauto spalva. Dzeusas ir Jahvė pėdomis liečia žydrynę“. Mėlynos spalvos amuletai turi neutralizuoti „blogą akį“. Šiaurės germanų dievo Odino apsiaustas mėlynas, kaip ir mergelės Marijos, kuri poetiškai vadinama ir „žydrąja lelija“. Senovės indų mite Višnus, kaip ir Krišna, nudažytas mėlynai, o pamokslaujantis Jėzus vaizduojamas mėlynais apdarais. „Mėlyna spalva simbolizuoja tiesą ir Dievo amžinumą (nes kas tikra, tas ir amžina), visados ji išlieka žmogaus nemirtingumo ženklu“ (P. Portal). Senovės kinai apie mėlyną spalvą turėjo dvi viena kitai prieštaraujančias nuomones. Tradiciniame mene mėlynveidėmis būtybėmis vaizduoti demonai ir vaiduokliai arba literatūros dievybė K’uihsingas, kuris vienintelis nusižudė dėl įžeistos garbės. Iš pradžių nebuvo jokio atskiro žodžio mėlynai spalvai apibūdinti, „ch’ing“ reiškė visus spalvų niuansus nuo tamsiai pilkos ar mėlynos iki žalios, tokios kaip lempos šviesoje atsidėjusio studijoms mokslininko būdas. Dabartinis žodis „lan“ reiškia indigo, paprastų darbo drabužių spalvą. Mėlynos gėlės, akys, kaspinai ir juostos laikytos šlykščiomis ir nešančiomis nelaimę, tuo tarpu Europoje iškeliama kupina dvasinio polėkio „žydroji romantikų gėlė“. Kinijoje medis, kaip stichija, siejamas su Rytais ir mėlyna spalva. Senovės Meksikoje rankraščių ideogramose turkis ir vanduo piešiami šviesiai melsvai žalia spalva, tačiau dangaus sąrangoje ji neturi jokios simbolinės reikšmės. Vidurio Europos liaudiškoje simbolikoje mėlyna laikoma ištikimybės spalva, tačiau ir kupina paslapčių (pasaka „Mėlynoji šviesa“), apgaulinga bei pavojinga („mėlynos ūkanos, miglotai kalbėti, kelias per mėlynas miglas“). Nevisiškai aišku, kodėl susijusios sąvokos „pamėlynuoti“ ir „nusigerti“, galbūt todėl, kad alkoholikų veidas ir nosis pamėlynuoja. - Politinėje simbolikoje mėlyna spalva priskiriama liberalams (pvz., nacionalliberalams). „Mėlynoji mūrininkystė“ — tai tradicinė „Jono masonų“ sistema. Priešistorinių ir rašto neturinčių tautų mene mėlyna spalva sutinkama retai, nes beveik neįmanoma rasti tinkamų medžiagų jai pasigaminti. Mėlynai dažyti audiniai mėgstami Vakarų Afrikoje ir su ja pietuose besiribojančiuose Sahelio zonos kraštuose, būtent anksčiau Ispanijai priklausiusių Vakarų Sacharos Re Gleibato klajoklių, tuaregų ir Mauritanijos gyventojų.