Musė
Musė (gr. myia, lot. musca). Įvairių rūšių musės simboline prasme yra negatyvūs padarai, kurie dažnai numaldomi apeigomis.
Antrojoje Karalių knygoje (1,2) minimas Baal-Zebubas „Ekrono dievas“, yra sirų dievybė, kuri siejama su musių spiečių įsigalėjimu, kaip ir Graikijoje „Dzeusas Apomyios“ arba „Myiodes, Myia - gyvos“. Iš dalies buvo paplitęs įsitikinimas apie demonišką galią, kuri įsikūnijusi nesunaikinamose musėse. Jų atvaizdai antikos gemose turėję apsaugoti nuo „pikto žvilgsnio“ (akis). Jos graikiškas vardas reiškė parazitą. Lyginant su mūsų posakiu „iš uodo daryti dramblį“, Lukianas (120-180) kalba apie musę. Senovės Persijos mitologijoje šviesos priešininkas dievas Ahrimanas pasivertęs muse prasiskverbė į pasaulį. Musių spiečiai Izaijo knygoje (7,18) pranašauja nelaimę: „Viešpats švilptelės musėms Egipto upės deltoje.“ Musės daugiausia simbolizuoja piktas būtybes ir demonų spiečius, kankinusius dykumos atsiskyrėlį šv. Makarijų.
Raktažodžiai:
Simbolių reikšmės
0 komentarai(-ų).