Rolandas

Liaudiškasis herojaus provaizdis turi istorinės asmenybės prototipą. Frankų imperijos Bretanijos pasienio kariuomenės vadas Hruodlandus nesėkmingame Karolio Didžiojo karo žygyje prieš kalifą Abd er-Rahmaną žuvo Pirėnų slėnyje Roncevaux („Roncevalle“) 778 puolant baskams, kai jis norėjo atitraukti ariergardą. Liaudies knygoje pagal Turpiną „Historia Karoli Magni et Rotholandi“ pralaimėjimo priežastimi nurodoma išdaviko Ganelo(n) intriga, dėl tos išdavystės turėjo žūti Rolandas (kaip ir Zygfrydas). Mirtinai sužeistas herojus bando trimis kirčiais suskaldyti į akmeninį luitą savo kalaviją, kad nepatektų j priešo rankas, tačiau suskyla marmuro luitas, o kalavijas lieka sveikas. Rolandas papūtė į savo ragą taip, kad šis suskilo, ir mirė ant savo ištikimo tarno rankų. Daugybėje Vokietijos miestų priešais rotušę kaip jurisdikcijos simbolis stovi „Rolando kolonos“, vaizduojančios milžinišką karžygį su kalaviju ir skydu.