Safyras

Dėl melsvos spalvos šis brangakmenis jungia dangų ir „oro stichiją“ simboliniu ryšiu. Senosiose „akmenų knygose“ jis dažnai painiojamas su lazuritu ir siejamas su Veneros planeta, nors šiaip dažniausiai pavaldus Saturnui: indiškai jis vadinamas „saniprijam“ (mylimas Saturno) ir „saurinata“ (paskirtas Saturnui). Viduramžių gamtos tyrinėtojas Lonicerus rašė, kad safyras „pradžiugina, atšviežina ir kelia pagarbą“ bei stiprina taikingą būdą. Tradicinė simbolika jį sieja su dangiškomis dorybėmis, skaistumu ir tiesos meile. Ir Albertas Didysis (1193-1280) laikėsi nuomonės, kad safyras sukuriąs „taiką ir santarvę“, o žmogų padarąs „prieš Dievą vertą pagarbos ir švarų“. Vokietijos kaizerio karūnos pagrindinę plokštumą puošia indiškas safyras. 1583 alchemikas Thurneysseras rašė: „Safyras padeda įkandus vorui ar įkirtus gyvatei, jei žmogus patrins juo užnuodytą vietą.