Sapnai – praeities ir ateities atspindys

Kas iš tiesų yra sapnai? Kodėl mes sapnuojame? Kaip gali būti, kad sapnuose matome žmones, vietoves, daiktus, apie kuriuos net nesame girdėję. Kodėl sapnuose gyvename gyvenimą neatitinkantį esamų normų? Gal sapnai – tai savotiški ateities spėjimai? Kodėl vienuose sapnuose mes sapnuojame neįtikėtiną sėkmę, o kituose didžiules nelaimes? Sapnuose žmonės keliauja laiku, persikelia iš vienos vietos į kitą, atlieka triukus, kurie realiame gyvenime yra neįmanomi. Po truputį mes artėjame prie laikų, kai persikėlimai laike ir erdvėje galbūt bus įmanomi. Galbūt sapnai mums parodo netolimą ateitį? Kai kurie žmonės mano, kad sapnai yra tik mintys persikeliančio iš pasąmonės į sąmonę. Tikriausiai kiekvienas žmogus yra sapnuose turėjęs natūralių išgyvenimų ir džiaugsmų. Todėl galime sakyti, kad sapnus stimuliuoja pozityvios ir negatyvios mintys. Dar vienas įdomus spėjimas, kad sapnuodamas žmogus iš tiesų mato savo gyvenimą kitame išmatavime, kuris iš tikrųjų egzistuoja. Miegant atsipalaiduoja žmogaus smegenų centrai ir todėl retransliuoja vaizdą iš kito išmatavimo. Tačiau tai nereiškia, kad susapnuoti atsitikimai negali pasikartoti ir mūsų pasaulyje. Pakankamai dažnai žmonės sapnuoja pranašiškus sapnus. Vieni jų tiesiogiai atkartoja ateities įvykius, kiti parodo ženklus, iš kurių galime ateitį nuspėti. Kai kuriuose moksliniuose sluoksniuose manoma, kad žmogaus mintys ir pasirinkimai atsispindi kituose išmatavimuose. Tai reikštų, kad vienas pasirinkimas, kurį padaro ar nepadaro žmogus, atsispindi kitame išmatavime. Taigi, tuomet sapnuose mes matome tai, kas būtų atsitikę, jei pasielgtume vienaip ar kitaip. Susapnavo žudiką Kai kurie pranašingi sapnai nukelia mus ne į kitus išmatavimus, o į realias mūsų pasaulio vietas. 1812 metais gegužės 11 dieną buvo nušautas Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Spenseris Persevalis. Pasirodo ne tik jis pats, bet ir dar keli žmonės sapnavo jo mirtį. 1812 metų gegužės 3 dieną Redruto Kornvalio grafystėje esančiame dvare gyvenęs Džonas Viljamsas susapnavo keistą sapną. Jis sapnavo, kad stovi Bendruomenės Rūmų drabužinėje ir mato, kaip žemo ūgio gauruotas vyras, apsirengęs žaliu švarku su blizgančiomis varinėmis sagomis, išsitraukia pistoletą ir nušauna netoliese esantį žmogų. Pašautas vyras miršta visų akivaizdoje. Džonas paklausia šalia stovėjusio žmogaus, kas yra nušautasis vyras ir sužino, kad tai Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Spenseris Persevalis. Džonas atsibudo labai sukrėstas ir kurį laiką negalėjo užmigti, tačiau aprimęs vėl užsnūdo ir sapne vėl atsidūrė toje pačioje drabužinėje. Jis išvydo visą nužudymo sceną ir pabudo. Įdomiausia tai, kad anksčiau jis ministro pirmininko nebuvo matęs ir nesidomėjo politika. Paryčiais Džonas vėl užmigo ir susapnavo tą patį sapną. Įdomu tai, kad sapnas buvo labai tikroviškas, žmogus lyg dalyvavo sapno veiksme. Kitą rytą, jis apie sapnus papasakojo savo draugams ir kartu su jais nusprendė, kad sapnai reikšmės neturi ir apie juos reikia pamiršti. Gegužės 10 dienos naktį pats Spenseris Persevalis sapnavo labai panašų sapną. Jis matė, kaip pats eina Bendruomenių Rūmų vestibiuliu ir pamato nedidelį gauruotą vyrą tamsiai žaliu švarku ir varinėmis sagomis. Vyras išsitraukė pistoletą ir pradėjo į jį šaudyti. Spenseris išvydo visišką tamsą ir nusprendė, kad yra miręs. Pabudęs jis sapną papasakojo šeimai, taip sukeldamas didžiulį nerimą. Žmona prašė jo neiti į parlamento posėdį, tačiau jis negalėjo to padaryti dėl vieno keisto sapno. Kitą dieną visi šalies laikraščiai pranešė, kad Bendruomenės Rūmų vestibiulyje Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Spenserį Persevalį nušovė psichiškai nesveikas nedidelio ūgio gauruotas vyras tamsiai žaliu švarku ir varinėmis sagomis. Atradimai iš sapnų Yra buvę tokių pranašiškų sapnų, kurie labai pasitarnavo žmonijos istorijai, ir jų unikalumu galime tik stebėtis. Pavyzdžiui chemikas Frydrichas Augustas Kekulė fon Štradonicas susapnavo gyvatę ryjančią savo uodegą. Kažkodėl jam šovė į galvą, kad panašiai galėtų atrodyti benzolo molekulė. Jis nupiešė įsivaizduojamą molekulę ir vėliau buvo patvirtinta, kad ji atrodo būtent taip. Mokslininkas Lujis Agasis įrodęs, kad anksčiau yra buvę ledynmečių, susapnavo, kaip atrodo priešistorinė žuvis. Sapnas buvo toks ryškus ir aiškus, kad mokslininkas įsidėmėjo visas jo detales. Atsibudęs jis tiksliai nupiešė žuvį. Tą pačią dieną jis perskėlė akmenį ir rado viduje puikiai išsilaikiusios žuvies fosiliją. Siuvimo mašinų adatos taip pat „turėtų dėkoti“ sapnams. Mat jų kūrėjas sapnavo, kaip jį pagrobia laukiniai žmonės ir verda didžiuliame puode. Atradėjas išvydo skylutes žmogėdrų iečių smaigaliuose. Atsibudęs jis padarė skylutes adatose ir taip susikrovė didžiulius turtus. Literatūra yra sritis, kuriai sapnai yra ypač nusipelnę. Rašytojai dažnai semiasi idėjų savo kūriniams iš sapnų. Pavyzdžiu gali būti Merės Šeli „Frankenšteinas“, išgarsėjęs visame pasaulyje. Luisas Styvensonas žymiausio savo kūrinio „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“ taip pat susapnavo. Studijuodamas Baliolio koledže Oksforde, Džonas Godlis pajuto turįs sugebėjimą sapnuoti lenktynes laimėsiančius arklius. 1946 metų kovo 8 dienos naktį jis susapnavo du arklius. Nuėjęs į hipodromą jis pastatė už pirmąjį, šis atbėgo pirmas. Tada gautus pinigus pastatė už antrąjį ir taip pat laimėjo. Taip jis per vieną dieną išlošė tiems laikams didžiulę 100 svarų pinigų sumą. Džonas tokių pranašiškų sapnų kada panorėjęs sapnuoti negalėdavo, tačiau laikas nuo laiko šie jį aplankydavo. 1958 metais jis laimėjo didžiausia pinigų sumą ir savo sugebėjimą prarado.