Begemotas

Masyvus pelkių žolėdis, matyt, buvo identiškas bibliniam pirmykščių laikų monstrui Begemotui (Jobo knyga 40,15), kuris, tikima, pasirodys ir pasaulio pabaigoje kaip pabaisa — šėtoniško gyvūno pavidalu. Senovės Egipte buvo mielai medžiojamas (harpūnais) kaip laukų niokotojas ir priskiriamas Seto — Ozyrio priešininko ir žudiko — palydai. Tačiau begemoto masyvus pilvas primena nėščios moters kūną, todėl begemotas tapo teigiamu simboliu, netgi dieviška figūra. Kaip Ta-uret (gr. Thoėris), „didžioji“, begemotas vaizduojamas stovintis ant užpakalinių kojų su moteriškomis krūtimis, besiremiantis į „Sa-šleifą“ (apsaugantis amuletas ir simbolis). Tokios formos deivės-begemotės statulėlės buvo statomos prie gimdyvės lovos, tikintis, kad jos padės legviau gimdyti. Jos vaidmuo laikytas ypač svarbiu gimdant sosto paveldėtoją. — Krikščioniškuosiuose pasaulio vaizdiniuose begemoto figūra neretai vaizduoja gyvūnijos pasaulio sukūrimą.