Šakalas

Gyvūnas, slankiojantis apie laidojimo vietas, dažnai laikomas pranašingu mirties ženklu. Mirusiųjų dievą Anubį senovės egiptiečiai vaizdavo su šakalo galva, tačiau spėjama, kad jis veikiau buvo mišri būtybė, sudaryta iš laukinio šuns, vilko-šakalo bei žmogaus figūrų. Ikonografijoje šis dieviškasis kelio į mirusiųjų karalystę saugotojas vaizduojamas juodas, t.y. šventosios balzamavimo dervos spalva, simbolizuojančia tikėjimą gyvenimo tęstinumu anapus. — Indijos pasakėčiose apie gyvūnus šakalui dažnai priskiriamas tas vaidmuo, kurį Vakarų pasaulyje atlieka lapė.