Septyni

Septyni, greta trijų reikšmingiausias iš šventųjų skaičių senovės Rytų kultūrų tradicijoje. Šumerų-akadų raštuose minimi septyni demonai, kurie eina per septynis taškus ir pasirodo Sietyno žvaigždyne. Žydai rytietišką septyneto seką išreiškė septynių šakų žvakide (menora), tai, matyt, grindžiama kas 28 dienos besikeičiančio mėnesio dalijimu į keturias dalis, taip pat septyniomis „planetomis“. Apreiškime Jonui skaičius septyni taip pat labai svarbus (septynios bendrijos, septynios slibino galvos, septyni dubenys, pilni Dievo rūstybės, septyni antspaudai). Dievo rūstybė irgi susijusi su žinoma „septynių scena iš Senojo Testamento: septyni kunigai su septyniais avino ragais (šofarais) septynias dienas laiko apsupę Jericho mūrus. Septintąją dieną jie „7 kartus apėjo miestą“ ir, kai sušuko izraelitų karo šūkį, griuvo mūro sienos (Jozuės knyga 6, 6—20). Senovės Persijoje (parsizmas) garbinti septyni „nemirtingi šventieji, aukščiausiosios dvasios (Amesha Spentas): geri įsitikinimai, puikiausias teisingumas, išsvajota Dievo karalystė, pamaldus nusižeminimas, ideali sveikata, atjaunėsiantis nemirtingumas, budrus paklusnumas. — Viduramžiais Europoje buvo vertinamos skaičių sekos iš septynių: septynios Šventosios Dvasios, gotikoje vaizduotos kaip balandis, malonės; septynios dorybės, septyni menai ir mokslai, sakramentai, žmogaus gyvenimo tarpsniai, didžiosios nuodėmės, septyni prašymai maldoje „Tėve mūsų“. — Senovės Kinijoje septyni kaip nedalus skaičius pavaldus vyriškajam Jang (In ir Jang) principui, tačiau jis vaizdavo moters gyvenimo metų seką; praėjus du kartus po septynerius metus, prasideda „In — gatvė“ (pirmoji menstruacija), praėjus septynis kartus po septynerius metus ji baigiasi (klimakterinis periodas). Septynių dienų tarpsniai yra svarbūs mirusiųjų kulte: kas septintą dieną po mirties (iki 49-os dienos) aukojamos atminimo aukos mirusiajam. Septinto mėnesio septintą dieną būdavo rengiama didelė šventė jaunoms moterims ir merginoms. Septynių planetų seka Kinijoje turi mažiau tradicijų negu senesnioji, kurią sudaro tik penkios planetos, matyt, dėl Indijos įtakos. Posakis „piktasis septynetas“, kai apibūdinama mėgstanti bartis žmona (Ksantipe), siejamas su „septintuoju horoskopo būstu“ (santuoka): čia vienas nepalankus aspektas kelia abejonių, galbūt tai susiję su seno kortų žaidimo septyniuke, kurioje pavaizduotas velniukas, kertančia visas kitas kortas. Evangelijoje pagal Luką (8, 2) minima Marija Magdalena, iš kurios „buvo išėję septyni demonai“.