Skorpionas

Pavojingas nuodingas voragyvis gana anksti gavo mirtinos grėsmės simbolio reikšmę, tačiau kompromisiškai ir teisingumo. Dar prieš atsirandant dinastijoms karaliavęs senovės Egipto karalius, valdęs prieš imperijos vienytoją Meną, buvo vardu Skorpionas (Selek), o moteriškąja forma Selket — buvo vadinama stebuklingųjų daktarų valdovė. Senas burtažodis prieš „geluonį turinčius roplius“ atsižvelgia į tai, kad dieviškoji magija stipresnė už bet kokius nuodus. Deivę Izidę lydėjo septyni skorpionai, kai ji bėgo nuo Ozyrio žudiko Seto. — Graikiška žvaigždžių legenda pasakoja, kad medžioklės deivė Artemidė pasiuntė skorpioną nužudyti galingąjį medžiotoją Orioną, dėl ko abu buvo nukelti į žvaigždėtą dangų. Kiekvieną kartą, kai Rytuose pasirodo skorpionas, paprastai nieko nebijantis Orionas slepiasi už horizonto Vakaruose. Biblijoje skorpionas yra demoniškų galių simbolis - panašiai kaip gyvatė - ir Apreiškime Jonui minimas tarp šios rūšies pragaro gyvių. Pavojingas sektas irgi lygina su skorpionu, tačiau „septyniuose laisvuosiuose menuose“ jis laikomas logikos ir dialektikos emblema. Viduramžių simbolių mene Afrikos žemyno emblemoje yra skorpionas. - Tarp Jukatano majų dievų vaizduojamas „juodasis dievas Ek-Chuah“, karo dievas su skorpiono uodega. Astrologijoje skorpionas yra aštuntasis Zodiako ženklas, saulė šiame ženkle būna nuo spalio 23 iki lapkričio 21-osios. Pagrindinė žvaigždė yra rožinis Antaris („Marso antipodas“), ženklą valdo Marsas (spalva - raudona, metalas — geležis). Tradicinė astrologijos simbolika su skorpionu sieja vyriškumu paženklintą seksualumą, griovimą, mįslingumą, mistiškumą ir supratimą; kaip atsvara prieš nuodus — kaip ir senovės Egipte - minimos jo savybės gydyti ir prisikelti iš mirties. Pats pavojingai veikiantis ženklas suprantamas priešingai - jis pakeičia ir nugali mirtį.