Smaragdas

„Smaragdas suteikia proto, išminties ir sumanumo“, — rašo L. Thurneysseris (1583). Jis buvo pavaldus Zodiako ženklui Virgo (Mergele) ir Jupiterio planetai, o antikinės „Akmenų knygos“ priskyrė jam galią išvaikyti audras bei prastą orą ir padėti išlaisvinti vergus. Dėl žalios spalvos jis laikomas veiksmingu vandens ir apvaisinančio lietaus simboliu (melsvieji smaragdai laikomi Veneros brangakmeniais). Ypatingas poveikis dažnai jam priskiriamas pavasarį. Viduramžių legendos pasakoja, kad smaragdas iš tiesų kilęs iš pragaro, iš Liuciferio karūnos, bet kaip tik dėl to jis ir padeda įveikti demoniškąsias jėgas. Per ritualinius užkeikimus magui po liežuviu dėdavo smaragdą. Naujesnėse knygose apie brangakmenius jį pirmiausia rekomenduoja vaikams, kankinamiems piktų sapnų. Krikščionybėje jis įkūnija „tikėjimą ir viltį“. — Senovės Meksikoje dažnai kalbama apie žalią brangakmenį, bet neaišku, ar tai yra smaragdas (actekų kalba „chalchihuitl“), ar žadeito porūšis. Žalia spalva čia taip pat simboliškai siejama su apvaisinančiu lietumi.