Žiurkė

Žiurkė, panašiai kaip ir pelė, dažniausiai neigiamas simbolinis gyvūnas, tačiau (kaip ir pelė) gali būti ir sielos gyvūnas. „Žiurkių gaudytojas iš Hamelno“ dažnai laikomas sielų gaudytojo ir apgaulingo gundytojo simboliu. Dėl savybių naikinti atsargas ir platinti epidemijas žiurkė {gijo reputaciją kaip velnio bei jo demoniškų padėjėjų pagalbininkė ir raganų tarnaitė, atnešanti nuostolius nekaltiems žmonėms. Tik retais atvejais žiurkės skiriamos nuo pelių, pirmiausia dėl žiurkių masinių antplūdžių. — Visiškai kitaip į žiurkę žiūrima Pietų ir Rytų Azijos kultūrose; Indijoje kartais žiurkės globojamos joms skirtose šventyklose, tuo pabrėžiama, jog reikia nuraminti ligų demoną. Raitas ant žiurkės vaizduojamas išminties dievas Ganešas su dramblio galva, Japonijoje ji yra laimės dievo palydovė. Čia, kaip ir Kinijoje, kelia susirūpinimą, jei namuose ar rūmuose nebėra žiurkių. Kai žiurkė kramsnoja, vadinasi, „skaičiuoja pinigus“, o šykštuolius Kinijoje vadina „pinigų žiurke“. Pietų Kinijoje jai priskiriamas kultūrinio herojaus, atnešusio žmonėms ryžius, vaidmuo. Kita vertus, Kinijoje žiurkės (ta šu arba lao šu) buvo laikomos demonais, tai vyriški antipodai moteriškosioms lapių dvasioms. Kinų Zodiake Žiurkė yra pirmasis simbolinis gyvūnas, taip kaip Avinas europietiškajame. Žiurkės metai yra 1972, 1984, 1996 ir t.t. — Senas posakis „žiurkių karalius“ (nelaimingų atsitikimų ir skandalų susikaupimas) kilo iš pastebėjimo, kad sergantys žiurkių jaunikliai lizde gali būti su susiklijavusiomis uodegomis ir atrodo susirietę į kamuolį; naujesniais laikais dažniau kalbama apie „visą žiurkės uodegą“. Posakis „miega kaip žiurkėnas“ susijęs ne su žiurke, bet su į miegapelę, švilpiką panašiais gyvūnais, kurie miega žiemos miegą, o tai žiurkei nebūdinga.